Kažkada…

Kažkada sakiau, kad mėgstu pakeliui paimti keleivius. Kelias pasikalbant atrodo trumpesnis, nuolatos išgirstu įdomių ir pamokančių istorijų.

Šiandien laukuose pakele kulniuojantis žmogus atsainiai mostelėjo ranka ir, nesitikėjęs, kad sustosiu, nepatikliai nužvelgė mane ir sumišęs uždavė išties egzistencialistinius klausimus: kas tu esi ir kur tu keliauji?

Iš tiesų: KAS AŠ ESU? KUR AŠ KELIAUJU? KO MAN TEN REIKIA?